- šiepti
- 1 šiẽpti, -ia, -ė Rtr, Š, DŽ 1. tr. R, MŽ, N, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pravėrus lūpas kišti, rodyti (dantis): Pasakojo juokdamasis, šiepdamas geltonus dantis LzP. Iš sodo išpuolė dar pora šunų, šiepdami dantis į tokius triukšmingus svečius LzP. Susigėdęs [Brisius] šiepia bedantį snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir, paspaudęs uodegą, vėl susiriečia guoly J.Bil. | prk.: Badas jau šiepia dantis džiūgaudamas I.Simon. 2. refl. N, K, M, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ vieptis šypsantis: Jis, kad linksmas, šiẽpias, o kad piktas, kaktą suraukia, susuka J. Gali šiẽptis: dantys šviečia Jrb. ^ Verksi ar juoksies – šiẽptis vis tiek reiks Slk. ║ prk. rodytis pro debesis (apie saulę): Šiẽpias saulė – gal išsigiedris Mžš. Saulė šiẽpias par progiedrulį J. ║ daryti grimasą, vieptis, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam, ginant ką: Kai ji (meška) jį (vilką) kėlė, tai jau vilkas šiepės, nes meška jį jau per daug spaudė BsPI8(Rg). Lyg tik kas artyn – [šuo] šiepias LTR(Kp). 3. tr., intr. N, NdŽ, P.Cvir šaipytis, pajuokti, ironizuoti: Visi jį šiẽpė už bailumą DŽ1. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps V.Piet. Brolis iš manęs šiepia, juog aš negaliu pamatyti saulės tekant TS1902,10b(V.Piet). Jie iš šitos žirgų veislės tik šiepė V.Piet. | refl.: Kam akyse šieptis iš žmogaus?! Pc. 4. refl. DŽ, Jrb, Žml, Dbk, Pc prk. sprogti, skleistis: Kad medis sprogsta, šiẽpiasi lapai J. Tuoj pradės šiẽptis obelės Mžš. Da sniego pilna, o palazdžių galvelės jau šiẽpias Antš. Iš pumpurėlių šiẽpias žiedeliai, draug iš jų eina gardūs kvapeliai BM431(Kp). Atokaitoje matei besišiepiant geltoną purienos žiedelį, tikrojo pavasario pranašą A.Vencl. Iš dirvos diegelis šiepiasi J.Paukš. 5. refl. prk. prasiskirti, skilti: Žiūrėkit, jūsų muštokė jau šiẽpias Slm. ^ Koja mina, pilvu trina, kur šiepias, ten kiša (audžia) Jrg(Pn). \ šiepti; apšiepti; atšiepti; iššiepti; nušiepti; pašiepti; prašiepti; sušiepti
Dictionary of the Lithuanian Language.